Kaip atskirti skirtingų pavojaus klasių chemines medžiagas?

Chemines medžiagas galima suskirstyti į atskiras klases pagal jų chemines, fizikines savybes ar jų keliamus pavojus. Pagrindinės cheminių medžiagų pavojų keliančios savybės yra šios: sprogios, oksiduojančios, degios (įskaitant ir itin degias ir labai degias), toksiškos, ėsdinančios, jautrios drėgmei, jautrios karščiui, jautrios šviesai, ir taip pat pavojaus klasės nulemtos medžiagų fizikinių savybių, pavyzdžiui, suspaustos dujos, suskystintos dujos ir kt.

Bendrinės rekomendacijos cheminių medžiagų atskyrimui pagal chemines/fizikines savybes:

- rūgštys laikomos atskirai nuo daugumos kitų cheminių medžiagų, metalų, ypač metalų dulkių, šarmų ir oksiduojančių medžiagų;

- rūgštys ir šarmai laikomi atskirai;

- oksiduojančios neorganinės rūgštys laikomos atskirai nuo organinių rūgščių ir kitų neorganinių medžiagų;

- oksiduojančios medžiagos laikomos atskirai nuo degių (pvz. tirpikliai) ir savaime užsidegančių ore;

- degūs skysčiai laikomi tam skirtose spintose;

- ėsdinančios medžiagos laikomos atskirai nuo kitų medžiagų (galimos cheminės reakcijos ir toksiškų reakcijos produktų susidarymas);

- kai kurios cheminės medžiagos turi daugiau negu vieną pavojaus kategoriją, pavyzdžiui, ledinė acto rūgštis yra ėsdinanti ir degi. Tokiais atvejais reikia labai dėmesingai parinkti laikymo sąlygas.

- nerikiuoti cheminių medžiagų pagal pavadinimus abėcėlės tvarka.

Daugiau žinių apie pavojaus kategorijas ir atitinkamas saugumo priemones galite rasti čia. Cheminių medžiagų sandėliavimo suderinamumą pagal pavojaus klases rasite šiose lentelėse: čia ir čia.

Bet svarbiausia, visados atsižvelgti į oficialių dokumentų reikalavimus (pavyzdžiui, SDL 7 skirsnis) dėl cheminių medžiagų sandėliavimo.