Teisės aktai

Sutrumpi- nimas	Pavadinimas	Pagrindiniai reikalavimai dėl pavojingų medžiagų
REACH	Reglamentas Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų	Didelį susirūpinimą keliančias medžiagas bus galima naudoti tik jas autorizavus tam tikram naudojimo būdui (XIV priedas); Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą rasite čia; Taip pat yra ribojamos daugelio medžiagų naudojimo sritys ar mastai (XVII priedas). Įvairių rūšių apribojimai taikomi medžiagoms, kurios yra patvarios, toksiškos, bioakumuliatyvios, ardančios endokrinę sistemą, galinčios sukelti vėžį arba genetinius pakitimus.
CLP	Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo	Pasaulinė suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (GHS) pagal Jungtinių Tautų (JT) kriterijus. Reglamentas nustato įpareigojimą įmonėms (importuotojoms bei gamintojoms) identifikuoti medžiagų chemines, fizikines, toksikologines ir eko-toksikologines savybes ir pačioms klasifikuoti turimas chemines medžiagas ir mišinius bei pranešti apie klasifikaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA).
CLP (LT)	Rekomendacijos dėl reglamento (EB) Nr. 1271/2008 dėl medžiagų ir mišinių klaisifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (CLP)	Šiuo dokumentu siekiama padėti naudotojams vykdyti įsipareigojimus pagal CLP reglamentą. Vis dėlto naudotojams primename, kad vienintelis autentiškas teisės šaltinis yra CLP reglamentas. Šiame dokumente pateikiama informacija nelaikytina teisine konsultacija. Atsakomybė už jos naudojimą tenka tik jos naudotojui. Europos cheminių medžiagų agentūra neatsako už šiame dokumente pateiktos informacijos naudojimą. Atsakomybės apribojimas: šis dokumentas - tai Europos cheminių medžiagų agentūros parengtų gairių vertimas iš anglų į lietuvių kalbą. Esant skirtumams tarp versijų kitomis kalbomis, turi būti remiamasi angliškąja versija (neoficialus vertimas, v2017.10).
BVPD	Europos Parlamento ir Tarybos bendroji vandens politikos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (naudojimą ir apsaugą).	Pateikiamas 45 prioritetinių ir prioritetinių pavojingų medžiagų ir medžiagų grupių sąrašas (atnaujintą sąrašą rasite direktyvos 2013/39/ES I priede); direktyva reikalauja, kad ES valstybės narės iki 2027 m. pasiektų gerą visų paviršinio ir požeminio vandens telkinių būklę. 2008/105/EB III priede taip pat pateikiamas galimų prioritetinių ar prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašas. BVPD nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausi su cheminėmis medžiagomis susiję teisės aktai: aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236, dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo ir 2004 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. D1-71, dėl vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo.
JSPD	Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB	Jūrų strategijos pagrindų direktyva nustato bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius. 2 iš 11 kokybinių deskriptorių yra susiję su tarša (tarp jų ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis). JSPD nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausias su cheminėmis medžiagomis susijęs teisės aktas - aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. D1-500, dėl jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.
WEEE	Direktyva 2012/19/ES (nauja redakcija) dėl elektrinių ir elektroninių atliekų. (sena redakcija 2002/96/EB).	Reikalauja tinkamo produkto dizaino, kad būtų vengiama pavojingų medžiagų naudojimo ir pavojingų atliekų susidarymo.
RoHS	Direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. (Sena redakcija 2002/95/EB).	Riboja kai kurių specifinių medžiagų naudojimą elektros ir elektroninėje įrangoje, t.y. švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas, polibrominti bifenilai (PBB), polibrominti difenilo eteriai (PBDE) ir kai kurie ftalatai.
Helsinkio konvencija ir BJVP	Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ir Baltijos jūros veiksmų planas	Veiksmų planas apima chemines medžiagas ir medžiagų grupes, kurios daro didelį poveikį Baltijos jūrai. Baltijos jūros tarša šiomis medžiagomis turi būti ženkliai sumažinta, o tai gali reikšti šių medžiagų naudojimo apribojimus.
Stokholmo konvencija	Stokholmo konvencija dėl patvarių organinių teršalų (POT)	Išvardintos 39 medžiagos ar medžiagų grupės, kurių gamyba ir naudojimas turi būti nutrauktas (30 medžiagų) arba ribojamas (2 medžiagos), arba imtasi priemonių netyčinei gamybai sumažinti (7 medžiagos).
TIPK	Direktyva 2008/1/EB dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės. TIPK po peržiūros įtrauktą į naują 2010/75/ES - pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą.	Reikalauja, kad pramonės įmonės įvertintų kai kurių teršalų išmetimus (II priedas) ir numato ribinių verčių išmetimams nustatymą. Nauja redakcija praplečia TIPK direktyvos apimtis. TIPK ir PIT nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausias su cheminėmis medžiagomis susijęs teisės aktas - aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-528, dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo.