2019 02 25
Aplinkosauginis susirūpinimas, galiojantys teisės aktai ir darbuotojų sveikata labiausiai motyvuoja Baltijos šalių vidutines ir mažas įmones savo gaminiuose ir gamybos procesuose pavojingas medžiagas pakeisti saugesnėmis alternatyvomis. Tai atskleidė trijose šalyse atlikta įmonių apklausa.
„Šios išvados nėra didelė staigmena. Ekspertai dažnai nurodo rinkos spaudimą ir pelną kaip svarbiausius aplinkosauginių inovacijų variklius, tačiau ši apklausa parodė, jog įmonės šiuo atveju didesnę reikšmę teikia atsakingam požiūriui ir teisės aktų įgyvendinimui“, – sako projekto LIFE Fit for REACH ekspertė Jana Simanovska.
Apklausa taip pat parodė, jog beveik pusė (46 proc.) apklaustų įmonių mano, kad aplinkosauga yra pelninga, ir dar daugiau (57 proc.) mano, kad ši sritis bus pelninga ateityje.
Apklausoje dalyvavo apie 300 įmonių iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Į klausimus apie aplinkosauginių veiksmų efektyvumą, socialinę atsakomybę, pagrindinius motyvus ir kliūtis atsakė aukščiausios ar vidutinės grandies vadovai.
Tarp apklaustų įmonių latviai ir lietuviai dažniau atsakė, kad į savo įmonės darbą jie įtraukia savanorišką aplinkosauginę veiklą, skirtingai nuo estų (atitinkamai 88, 78 ir 45 proc.). Šio skirtumo priežastys kol kas nėra aiškios.
Kalbant apie pavojingų medžiagų pakeitimą, aplinkosaugos klausimai ir teisės aktai yra vieni svarbiausių motyvų, tačiau įmonėms svarbūs ir kiti veiksniai. Tarp svarbiausių neatsidūrė vartotojų susirūpinimas, reikalavimai tiekimo grandinėje ir pelnas, kaip dažnai numanoma. Galima daryti prielaidą, kad bendras visuomenės supratimas apie aplinkosauginius ir sveikatos aspektus bei pramonės atsakomybę ir veiksmingi galiojantys teisės aktai gali padaryti daugiau nei vartotojų spaudimas.
Reikalingos žinios
Nenuostabu, kad įmonės atsakomybė už aplinką auga kartu su įmonės dydžiu. Vidutinės įmonės aplinkosauginę atsakomybę vertina labiau nei mažos ar mikroįmonės. Panaši tendencija matyti ir kalbant apie aplinkosaugos politikos įgyvendinimą įmonėje. Tik trečdalis mikroįmonių respondentų manė, kad jos turi vidinę aplinkosaugos politiką. Mažose įmonėse šis skaičius didesnis nei pusė, o vidutinėse – net trys ketvirtadaliai. Taigi – kuo didesnė įmonė, tuo labiau tikėtina, kad įmonė turi vidinę aplinkosauginę politiką.
Respondentų nuomone, šiuo metu aplinkosauginiai teiginiai apie gaminius bei produktus nėra dažnai naudojami ir įmonės mano, kad žino pakankamai apie teisės aktų reikalavimus. Tačiau tai tik įmonių atstovų nuomonė, nes rinkos padėtis rodo šiek tiek kitokią situaciją. Rinkoje aptinkama gausybė žaliųjų teiginių, ir dažnai jie yra galimai klaidinantys.
Kalbant apie kliūtis, susijusias su pavojingų medžiagų pakeitimu, žinių ir patirties trūkumas įvardijamas kaip vienas svarbiausių. Pabrėžiama nuolatinės paramos perduodant žinias svarba, reikalingos išorės konsultacijos ir mokymai, ypač mažoms ir labai mažoms įmonėms.
Ši apklausa buvo atlikta įgyvendinant projektą „LIFE Fit for REACH“, bendradarbiaujant su Estijos konsultantu „HeiVäl OÜ“, kuris sukūrė tyrimo metodiką. Rinkos tyrimų bendrovės (KANTAR TNS Latvijos ir Lietuvos filialai bei „Viilup Uuringud“ Estijoje) apklausą atliko visose Baltijos šalyse. Įmonės nuomonei dažniausiai atstovavo vadovas. Apklaustų įmonių metinė apyvarta svyravo nuo 100 iki 500 tūkstančių eurų, o vidutinis darbuotojų skaičius siekė nuo 10 iki 50. Apklausoje dalyvavo statybos, metalo apdirbimo, tekstilės, baldų ir maisto gamybos įmonės, taip pat kitų verslo šakų atstovai.
Jei norite perskaityti visą apklausos ataskaitą, ją galite rasti čia.
Vienas iš svarbių klausimų, susijusių su socialiai atsakinga įmone, yra naudojamos medžiagos ir produktai, nes pavojingos medžiagos patenka į tiekimo grandinę jau pačioje pradžioje. Naujasis viešųjų pirkimų vadovas, parengtas projekto metu, gali padėti jums iš naujo apsvarstyti savo pirkimų sistemą, kad ji labiau atitiktų įstatymus ir būtų labiau sukoncentruota į aplinkosaugos problemas.