D.U.K.

Bendri klausimai

1. Ar milteliai yra cheminės medžiagos?

Milteliai (dulkės, talkas) arba granulės yra cheminės medžiagos, kadangi neturi tam tikros formos, struktūros ar paviršiaus, lemiančio jų funkciją. Milteliai reiškia, kad cheminė medžiaga yra sausos, labai smulkių dalelių, formos. Milteliai gali būti natūralūs arba „sukurti žmogaus“. Milteliai gali būti medžiaga, jei jie yra tos pačios sudėties išgauti cheminės sintezės būdu arba iš gamtos, arba jie gali būti mišiniai, jei milteliams gauti buvo sumaišytos kelios medžiagos arba miltelių mišiniai. Pvavyzdžiui, kario prieskoniai (natūralus mišinys) arba kosmetinė mineralinė pudra (sintetinis mišinys).

2. Ar nanomedžiagos (nanodalelės) yra cheminės medžiagos?

Taip, tai cheminės medžiagos.

Nanomedžiagos arba nanodalelės yra cheminės medžiagos, kurių dalelių dydis yra nuo 1 iki 100 nanometrų. Jos atitinka cheminės medžiagos, pagal REACH ir KŽP reglamentus, apibrėžimus, todėl joms taikomos šių reglamentų nuostatos. Tai reiškia, kad jos turi būti registruojamos ir klasifikuojamos kaip ir visos kitos cheminės medžiagos.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įmonėms, kurios gamina ar importuoja nanoformos pavidalo medžiagas, taikomi aiškūs ir papildomi teisiniai REACH reikalavimai.

3. Ar nedidelis pavojingų cheminių medžiagų poveikis tikrai kenkia sveikatai?

Tai priklauso nuo konkrečios medžiagos, bet jei norite būti saugus, venkite pavojingų cheminių medžiagų poveikio, jei tik įmanoma.

Daugelis cheminių medžiagų sukelia matomą ar apčiuopiamą poveikį tik tuo atveju, jei „suvartojamas“  didelis jų kiekis ar didelė koncentracija. Pavyzdžiui, cheminės medžiagos, kurios poveikio didėjimą galite stebėti su suvartojamo kiekio didėjimu yra alkoholis - pradedant nuo „nieko pastebimo“ ir baigiant rimtu apsinuodijimu ar mirtimi. Tačiau, nors mes to ir negalime pajusti, net ir suvartojus minimalų kiekį, smegenų ląstelės yra pažeidžiamos.

Iš daugelio šiandien naudojamų cheminių medžiagų nežinoma, ar nedideli kiekiai sukelia ar nesukelia neigiamą poveikį sveikatai, todėl reikia stengtis kiek įmanoma sumažinti galimą šių cheminių medžiagų keliamą riziką.

Taip pat svarbu tai, kad žmonės ir aplinka nėra veikiami tik vienos cheminės medžiagos, tačiau paprastai aplinkui yra daug skirtingų cheminių medžiagų. Jei jų poveikis susisumuoja, žala gali būti didesnė ir labiau pastebima. Be to, skirtingos cheminės medžiagos veikdamos kartu, gali sustiprinti viena kitos poveikį. Pavyzdžiui, alkoholis gali sustiprinti ar susilpninti vaisto poveikį. Todėl daugelio vaistų instrukcijose nurodoma, kad jų negalima vartoti kartu su alkoholiu. Tai vadinama „kokteilio efektu“ – cheminių medžiagų mišinio poveikis.

Sunku prognozuoti, kad kokteilio efektas gali pasireikšti ir kokio stiprumo poveikis bus.  Tačiau tikrai galima teigti, kad kuo mažesnis skirtingų cheminių medžiagų skaičius ir kuo mažesnė jų koncentracija, tuo mažesnis yra poveikis ar žalos rizika.

4. Kur greitai surasti informacijos apie pavojingas chemines medžiagas?

Greičiausias ir paprasčiausias būdas rasti informacijos apie (pavojingas) chemines medžiagas yra naudotis Europos cheminių medžiagų agentūros ECHA duomenų baze. Čia pateikiama informacija trimis lygiais: informacijos santrauka („Infocard“), išsamesnė informacija (trumpas aprašymas) ir informacija, tiesiogiai paimta iš registracijos dokumentų rinkinių (registruotų medžiagų duomenų bazės).

Jei į ECHA paieškos langą įvesite medžiagos pavadinimą, CAS arba EB numerį, duomenų bazė gauna įrašų sąrašą. Spustelėjus medžiagos pavadinimą, bus parodyta vadinamoji informacinė kortelė, kurioje pateikiama:

- pagrindinė informacija apie medžiagą,

- ryškiausios pavojingos ir kritinės medžiagos savybės,

- teisinė ir saugaus naudojimo informacija, susijusi su medžiaga, ir kita susijusi informacija.

Iš „Infocard“ kortelės galite patekti į išsamesnės informacijos puslapį ar registracijos duomenų bazę, taip pat pasiekti informaciją apie medžiagai taikomus teisinius įpareigojimus ar pasiekti viešosios veiklos koordinavimo priemonės (PACT) informaciją, kuri informuoja apie esamas ir numatomas su chemine medžiaga susijusias teisinio reguliavimo veiklas.

5. Ar man galioja REACH reikalavimai?

Taip, visi, įskaitant ir vartotoją patenka į REACH reguliavimo sritį. 

REACH reglamentas turi poveikį įvairioms įmonėms, tačiau iš esmės yra keturi vaidmenys, kuriems tenka atsakomybė (viena įmonė gali atlikti daugiau nei vieną vaidmenį):

Gamintojas: jei gaminate chemines medžiagas savo reikmėms, pardavimui ar tiekiate kitoms įmonėms, pagal REACH turite prisiimti keletą svarbių pareigų, įskaitant savo cheminių medžiagų registravimą[1];

Importuotojas: jei perkate atskiras chemines medžiagas, mišinius ar gaminius iš ne ES / EEE valstybių narių, pvz., drabužius, baldus ar plastikinius gaminius, jums tikriausiai tenka tam tikra atsakomybė pagal REACH;

Platintojas: jei cheminę medžiagą ar mišinį įsigyjate EEE, sandėliuojate ją ir tada pateikiate į rinką kam nors kitam (taip pat naudodami savo prekės ženklą, niekaip nepakeisdami cheminės sudėties), greičiausiai turėsite tam tikrų įsipareigojimų pagal REACH;

Tolesnis naudotojas: jei savo pramoninėje ar profesinėje veikloje naudojate bet kokias chemines medžiagas, jums gali tekti tam tikra atsakomybė pagal REACH.

6. Kaip sužinoti, ar mano įmonė naudoja chemines medžiagas?

Cheminės medžiagos arba mišiniai gali būti skysčiai, kietosios medžiagos, milteliai ar dujos. Jie gali būti „natūralūs“ arba žmogaus sukurti. Pavyzdžiui, valymo priemonės, metalo druskos, tepalai, polimerai, rūgštys, azoto dujos, tirpikliai, dangos arba dažai.

Apskritai, visi profesionaliam naudojimui skirti produktai, kuriuos įmonė įsigyja, ir kurie yra skysčiai ar dujos, yra cheminės medžiagos. Be to, visos kietos sintetinės kilmės žaliavos (arba išgaunamos iš žaliavų, pvz., augalų ekstraktai), kurios yra milteliai ar granulės (ne maistas ar pašarai, taip pat natūralios organinės kilmės medžiagos, pvz., mediena, vilna, oda ir kt.), kurios neturi tam tikros formos (kaip varžtas, stalas ar saga), taip pat yra cheminės medžiagos.

Jei norite sužinoti, ar jūsų įmonė naudoja chemines medžiagas, galite patikrinti medžiagų valdymo sistemą (jei tokia yra) arba ką įmonė perka / įsigyja kaip žaliavas.

7. Kaip žinoti, ar cheminė medžiaga yra priskirta endokrininę sistemą ardančioms medžiagoms?

Patikrinkite ECHA medžiagų sąrašą, kurioms pagal REACH ar Biocidinių produktų reglamentą atliekamas endokrininę sistemą ardančių medžiagų vertinimas.

Į SinList (angl. Substitute It Now) sąrašąįtraukiamos medžiagos, kurios pagal REACH oficialiai pripažįstamos kaip SVHC, ir medžiagos, kurias organizacija ChemSec įvertino kaip keliančias labai didelį susirūpinimą, įskaitant endokrininės sistemos trikdymą. Medžiagos, kurios buvo įtrauktos į sąrašą tik dėl jų endokrininę sistemą trikdančių veikimo būdų, yra čia.

8. Kaip man žinoti, kurios medžiagos yra pavojingos aplinkai?

Lengviausias būdas yra pažvelgti į  cheminės medžiagos ar mišinio pavojingumo (H) frazes: pavojai aplinkai prasideda nuo 4 (t. y. H410, H411 ir kt.). H frazės, prasidedančios 2, žymi fizinį pavojų, o 3 - pavojų sveikatai.

9. Kaip atpažinti PBT ar vPvB chemines medžiagas?

Jei cheminė medžiaga ar mišinys atitinka patvarių, bioakumuliacinių ir toksiškų (PBT) arba labai patvarių, labai bioakumuliacinių (vPvB) medžiagų kriterijus, tai turi būti aprašyta saugos duomenų lapo skyriuje „2.3 Kiti pavojai“ arba „12.5 PBT ir vPvB vertinimo rezultatai“. Pavyzdžiui, „Medžiaga atitinka vPvB kriterijus pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XIII priedą“.

Norėdami nustatyti medžiagas, kurios atitinka PBT ir vPvB medžiagų kriterijus, taip pat galite patikrinti ECHA kandidatinį sąrašąir kitus sąrašus, pvz., PBT vertinimo sąrašą, Viešosios veiklos koordinavimo įrankį (PACT), SinList.

10. Kuo skiriasi pavojus nuo rizikos?

Apskritai pavojingumas apibrėžiamas kaip galimybė pakenkti. Rizika yra tikimybė, kad susidūrus su pavojumi.gali atsirasti žala.

Cheminių medžiagų atveju pavojingumas yra fizikinės ir cheminės medžiagos ar mišinio savybės, kurios kenksmingos sveikatai ir aplinkai. Rizika apibūdina tikimybę, kad cheminė medžiaga padarys žalą žmogaus sveikatai ar aplinkai, remiantis tikėtino poveikio lygiu (t.y. kiekio, trukmės ir dažnio - kiek, kiek laiko, kaip dažnai). Jei nustatoma rizika, pavyzdžiui, išmatuotas medžiagos poveikio lygis darbo vietoje yra didesnis nei saugi riba, darbdavys turėtų imtis veiksmų ir įvertinti, ar jis gali pakeisti medžiagą, įgyvendinti technines rizikos mažinimo priemones ar naudoti asmenines apsaugos priemones, kad pagerėtų sąlygos.

11. Kokie yra pirmieji tinkamo cheminių medžiagų valdymo žingsniai? Ar tai cheminių medžiagų inventorius?

Cheminių medžiagų valdymas įmonėje susideda iš daugelio elementų: pirkimas, sandėliavimas, šalinimas, vidinė komunikacija apie cheminių medžiagų keliamą riziką ir kt. Inventorius yra vienas iš jų ir yra ypač svarbus, nes jame kaupiama pagrindinė informacija reikalinga planuoti ar įgyvendinti visus kitus procesus.

Cheminių medžiagų inventorius yra visų įmonėje naudojamų cheminių medžiagų ir mišinių apžvalga. Joje turėtų būti informacija apie medžiagos savybes, jos klasifikaciją, laikymą, naudojimo vietą ir kiekius, galutinį produktą ir visa kita informacija, svarbi saugiam pavojingų cheminių medžiagų tvarkymui. Cheminių medžiagų inventorizacija gali būti vertinama kaip vienas iš kertinių veiksnių, leidžiančių tinkamai valdyti chemines medžiagas.

Remiantis nacionaliniais teisės aktais, cheminių medžiagų inventorius turi būti visose įmonėse, kurios gamina, importuoja, teikia rinkai, naudoja pramoninėje, profesinėje, žemės ūkio, paslaugų ar kitoje ekonominėje veikloje, taip pat eksportuoja chemines medžiagas ir preparatus, kad atitiktų teisinius reikalavimus.

Lietuvoje cheminių medžiagų inventoriaus reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme „Cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarkos aprašas“.

Tačiau inventorius nėra būtinas tik todėl, kad to reikalauja įstatymai. Jei sudarytas ir pildomas tinkamai, jis gali būti naudojamas:

struktūrizuoti sistemingą informacijos apie naudojamas chemines medžiagas rinkimą;
gauti apžvalgą apie tai, kurios pavojingos cheminės medžiagos yra naudojamos, ir sukurti patikimą informacinį pagrindą, pagal kurį būtų nustatomi veiksmai, reikalingi situacijai pagerinti, pvz. darbuotojams, aplinkai, įrenginių saugai ar pagamintiems produktams;
nustatyti prioritetus ir suformuoti įmonės ateities strategijas bei plėtros planus;
kaip pagalba visų žaliavų ir savo produktų teisinės atitikties tikrinimui;
leidžia greitai rasti reikiamą informaciją, pvz. jei jus aplanko inspektoriai arba klientai klausia apie jūsų produktus ir (arba) žaliavas.
Čia galite atsisiųsti cheminių medžiagų inventoriaus pavyzdį.

12. Visos mūsų naudojamos medžiagos ir mišiniai atitinka teisinius reikalavimus, kodėl turėtume juos pakeisti?

Turėtumėte apsvarstyti galimybę pakeisti tas chemines medžiagas, kurios gali sukelti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Ne kiekviena cheminė medžiaga turėtų būti ir gali būti pakeista!

Kai kurios ES rinkoje esančios medžiagos ir mišiniai, nors ir atitinka teisės aktus, gali būti pavojingi aplinkai ir žmonių sveikatai. Kadangi esate atsakingas už savo produktus, paprastai turėtumėte vengti bet kokių problemų susijusių su jais.

Pagrindiniai argumentai, kodėl turėtumėte patikrinti, ar galima pakeisti pavojingas chemines medžiagas, yra šie: jos gali būti ribojamos ateityje, perėjimas prie saugesnių cheminių medžiagų gali suteikti jūsų įmonei konkurencinį pranašumą, pagerina darbuotojų darbo aplinką (t.y. jums gali prireikti paprastesnių priemonių darbuotojų apsaugai ir/arba tikėtina, kad turės mažiau nedarbingumo dienų dėl cheminių medžiagų poveikio) ir sumažins įmonės veiklos keliamą riziką aplinkai. Taip pat tikėtina, kad jūsų produktas (kuris tada yra saugesnis) bus patrauklesnis rinkai. Todėl visada naudinga pasitikrinti, ar nėra galimybių pakeisti pavojingas chemines medžiagas saugesnėmis alternatyvomis.

Pasitikrinkite, ar tarp jūsų naudojamų cheminių medžiagų yra prioritetinių pakeitimui.

Cheminių medžiagų valdymas

13. Kaip išvengti, kad įmonė nepradėtų naudoti naujų medžiagų ar mišinių, kurie yra pavojingi ir kurie gali būti reglamentuojami ateityje?

Geriausias būdas užtikrinti, kad būtų naudojamos tik „ateityje tinkamos“ medžiagos, yra toks, kad pirkimus vykdantys įmonės darbuotojai sistemingai įvertina žaliavas, galbūt bendradarbiaudami su asmeniu, atsakingu už sveikatos, saugos ir aplinkosaugos vadybą įmonėje.

Paprastai atskiros cheminės medžiagos yra reglamentuojamos, o įmonės dažniausiai naudoja mišinius. Todėl, įsigyjant mišinį svarbu įvertinti, ar kuris nors iš mišinio komponentų (t.y. jame esančių medžiagų) gali būti ateityje teisiškai reguliuojamas. Kaip „išankstinio perspėjimo ženklai“ yra keli sąrašai, „signalizuojantys“, kad ateityje medžiaga gali būti reguliuojama. Paprastai jie gali būti tikrinami ar filtruojami naudojant CAS, EB numerį arba medžiagos pavadinimą.

• Norėdami sužinoti, ar medžiaga jau yra teisiškai reguliuojama, patikrinkite naują duomenų bazę EUCLEF. Jei įvesite medžiagos pavadinimą ar CAS, EB numerį, duomenų bazėje bus nurodyti dažniausiai jai taikomų teisės aktų.

• Viešosios veiklos koordinavimo įrankis (PACT)parodo, ar valdžios institucijos vertina ar vertins medžiagą, kaip pvz.:

o REACH medžiagos įvertinimas (SEV);

o vertinant pavojingas jo savybes, pvz., PBT/vPvB ar ED,

o parengti rizikos valdymo pasirinkimo analizę (RMOA), tai procesas, kurio metu turėtų būti nustatyta geriausia cheminės medžiagos reguliavimo galimybė.

o Įtraukimo į kandidatinį sąrašą įvertinimas (SVHC identifikavimas)

Jei medžiaga yra įvertinta prieš ją įtraukiant į kandidatinį sąrašą, tai yra „rimtas įspėjimas“.

Taip pat gali būti naudinga perskaityti klausimą „Ką turėčiau daryti, jei sužinojau, kad mano cheminė medžiaga yra kandidatiniame sąraše?“.

Papildoma informacija:

Be to, galima taikyti „cheminių medžiagų grupės požiūrį“. Pavyzdžiui, bisfenolis A (BPA) buvo įtrauktas į REACH kandidatinį sąrašą, t.y. yra SVHC. Kitų bisfenolių (pvz., bisfenolio S, BPS) struktūra yra panaši ir tikėtina, kad jie bus panašiai pavojingi kaip BPA, tačiau gali būti, kad nėra pakankamai įrodymų tai įrodyti ir (arba) parengti ribojimo pasiūlymą. Todėl šiuo atžvilgiu BPA pakeisti BPS yra blogas sprendimas.

14. Kas įmonėje turėtų būti atsakingas už pakeitimą?

Paprastai, norint atlikti pakeitimą, reikia įtraukti skirtingus įmonės darbuotojus. Bet kokiu atveju, šį procesą turėtų valdyti vienas asmuo. Šis asmuo dažnai yra vadovas, turintis tarpžinybinių pareigų, pvz. aplinkosaugos specialistas, kokybės vadovas ar asmuo, atsakingas už cheminių medžiagų valdymą. Mažose įmonėse generalinis direktorius gali koordinuoti darbą.

Klausimas, kas turėtų dalyvauti? Priklausomai nuo pakeitimo atvejo sudėtingumo, priklauso ir reikalingos kompetencijos. Pavyzdžiui, jei pakeičiama valymo priemonė ir nenumatoma jokių techninių pokyčių, pakeitimą gali atlikti pirkimo skyrius ir aplinkos apsaugos specialistas. Jei pakeitimas susijęs su priedu plastikinėje dalyje, naudojamoje elektroniniame įtaise, turėtų būti įtraukti atsakingi asmenys už techninius procesus, kokybę, gamybos liniją ir kt.

Be to, darbuotojai ar jų atstovas gali dalyvauti pakeitimo procese, nes daugeliu atvejų jie susiduria su pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Tai naudinga nustatant prioritetus, kurias medžiagas reikėtų pakeisti, ir pasirenkant galimas alternatyvas, nes tikėtina, kad alternatyvų ir galimai susijusių naujų darbo procedūrų priimtinumas bus didesnis.

15. Norėtume pradėti naudoti naują technologiją kartu su partneriu iš JAV ir naudoti JAV pagamintas chemines medžiagas. Ar turime kokių įsipareigojimų pagal REACH?

Taip. Trumpai, jei jums reikės medžiagų, kaip tokių ar esančių mišiniuose, kurių kiekis didesnis nei 1 t/metus, turite užregistruoti visas medžiagas (mišiniuose), nes pagal REACH esate laikomi importuotojais. Taip pat galite patikrinti, gal yra, vadinami, vieninteliai atstovai, kurie importuoja ir registruoja jums reikiamas chemines medžiagas. Patikrinkite klausimus ir atsakymus ECHA tinklalapyjeir (arba) susisiekite su savo nacionaline REACH pagalbos tarnyba.

Teisiniai reikalavimai

16. Kaip sužinoti, ar medžiaga yra teisiškai reguliuojama ir galėtų būti prioritetinė pakeitimui?

Norėdami nustatyti, ar medžiaga jau yra teisiškai reguliuojama, galite patikrinti EUCLEF duomenų bazę. Jei įvesite cheminės medžiagos pavadinimą ar kitus identifikatorius, duomenų bazėje bus nurodyti įsipareigojimai pagal dažniausiai jai taikomus teisės aktus.

Norėdami nustatyti, ar medžiaga gali būti reglamentuojama ateityje, turėtumėte patikrinti Viešosios veiklos koordinavimo įrankį (PACT), kuris parodo, ar institucijos vykdo ar vykdys reguliavimo veiklą, įskaitant

REACH medžiagos įvertinimą (SEV).
Tam tikrų pavojingų savybių, tokių kaip PBT / vPvB ar ED, vertinimą.
Reguliavimo valdymo galimybių analizę (RMOA), kurio metu nustatoma geriausia cheminės medžiagos reguliavimo galimybė.
Įtraukimo į kandidatų sąrašą įvertinimas (SVHC identifikavimas).
Ribojimo parengimas pagal REACH.
Suderinto klasifikavimo ir ženklinimo pasiūlymo parengimas.

17. Ar pagal su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius įstatymus reikalingas pakeitimas?

Ir taip, ir ne.

Darbuotojų apsaugos įstatymai turi aiškią cheminių veiksnių keliamos rizikos valdymo hierarchiją: jei įmanoma, rizika turėtų būti pašalinta pakeičiant pavojingą cheminį veiksnį ir pakeičiant jį mažiau pavojinga alternatyva. Tam reikia įvertinti, ar pakeitimas įmanomas. Tik, jei tai neįmanoma, pvz. nėra tinkamų alternatyvų, galima ir nekeisti, o įgyvendinti technines priemones, kad rizika būtų kuo labiau sumažinta. Toks sprendimas turėtų būti reguliariai peržiūrimas, t.y. stebima, ar neatsirado alternatyvų.

ES darbuotojų apsaugos nuo pavojingų medžiagų principai yra išdėstyti visuotinėje Darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) pagrindų direktyvoje. Vadinamosiose „dukterinėse direktyvose“ dėl cheminių veiksniųbei    kancerogenų bei mutagenųvisų pirma kalbama apie darbuotojų saugą ir sveikatą dėl kancerogenų, mutagenų ir kitų pavojingų cheminių veiksnių poveikio.

Cheminių veiksnių direktyvoje apibrėžiamas „STOP principas“, reikalaujantis laikytis priemonių hierarchijos valdant cheminę riziką darbe. STOP reiškia:

S: (substitution) Pakeitimas

T: (technical measures) Techninės priemonės „

O: (organizational measures) Organizacinės priemonės

P: (personal protective equipment) Asmeninės apsaugos priemonės

Veiksmų seka būtų tokia:

18. Ar pakeitimas yra privalomas pagal pramoninių išmetamų teršalų direktyvą (TIPK)?

Ir taip, ir ne.

TIPK direktyvos 58 straipsnyje reikalaujama, kad lakieji organiniai junginiai (LOJ), klasifikuojami kaip kancerogenai, mutagenai ar toksiškos reprodukcijai medžiagos (pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D arba H360F) ir (arba) jų turintys mišiniai, kiek įmanoma, būtų pakeisti mažiau kenksmingomis medžiagomis arba mišiniais. Tik po įvertinimo paaiškėjus, kad pakeisti neįmanoma, gali būti svarstomos ir įgyvendinamos kitos galimos rizikos kontrolės priemonės. Reikėtų reguliariai peržiūrėti pakeitimo galimybes.

TIPK direktyvos tikslas yra reguliuoti taršą iš pramoninių įrenginių taikant integruotus leidimus, kurie yra pagrįsti išmetamųjų teršalų ribinėmis vertėmis, kurias galima pasiekti naudojant geriausią prieinamą gamybos būdą (GPGB) konkrečiam sektoriui ir (arba) procesui. GPGB taip pat gali apimti mažiau pavojingų medžiagų naudojimą, taigi, atsižvelgiant į atitinkamą sektorių ar procesą, jis taip pat gali skatinti pakeitimą.

19. Ar ES apribojimai taip pat taikomi, jei cheminę medžiagą eksportuoju?

Ir taip, ir ne.

REACH reglamento XVII priede išvardintų cheminių medžiagų pardavimo ir naudojimo apribojimai taikomi Europos Sąjungos teritorijoje. Jei parduodate kitų ES valstybių narių įmonėms, tai teisiškai nėra laikoma eksportu.

Eksportas reiškia tiekimą už ES ribų (pvz., Kiniją, Ukrainą, Baltarusiją, Rusiją, Šveicariją ir kt.).

Priežastis, dėl kurios cheminė medžiaga yra ribojama ES, dažniausiai yra ta, kad ji kelia nepriimtiną riziką žmonėms ar aplinkai. Ši situacija paprastai būna tokia pati ir kitose šalyse. Taigi, nors riboto naudojimo cheminė medžiaga gali būti eksportuojama, turėtumėte apsvarstyti, ar etiniu ir rizikos požiūriu norite tai daryti (toliau).

Jei medžiagos yra ribojamos ES, tačiau atitinka jūsų tikslinės šalies eksporto taisykles, yra didelė tikimybė, kad artimiausioje ateityje tikslinė šalis taip pat gali jas riboti. Taigi, norint išvengti reguliavimo problemų ateityje ir sumažinti riziką žmonių sveikatai ir aplinkai, visada yra gera pakeisti pavojingas chemines medžiagas saugesnėmis.

Jei eksportuojate chemines medžiagas/mišinius, gali būti taikomi papildomi teisės aktai:

Atkreipkite dėmesį, kad eksportuodami tam tikras pavojingas medžiagas, jūs taip pat turite įsipareigojimų pagal PIC reglamentą (PIC, Reglamentas (ES) 679/2012). Tam reikia pranešti apie eksportą priimančiosios šalies institucijoms ir gauti „išankstinį informuotą sutikimą“ eksportui. PIC reglamentas taikomas daugeliui augalų apsaugos produktuose esančių veikliųjų medžiagų ir biocidų. Tarp pramoninių chemikalų, kuriems reikia išankstinio informuoto sutikimo, yra labai pavojingi tirpikliai, degumą mažinančios medžiagos (antipirenai) ir ftalatai. Visi jie yra uždrausti arba apriboti ES.

Jūs nesate atsakingi už tai, kad jūsų cheminės medžiagos atitiktų šalies, į kurią eksportuojate, įstatymus, už tai atsakinga įmonė, kuri perka jūsų produktus (t. y. importuotojas kitoje šalyje). Tačiau norėdami išlaikyti savo rinką ir galėti diskutuoti su savo klientais, turėtumėte žinoti tos šalies įstatymus, susijusius su ribojamomis medžiagomis.