Teisės aktai

Sutrumpi-
nimas
Pavadinimas Pagrindiniai reikalavimai dėl pavojingų medžiagų

REACH

Reglamentas Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų  Didelį susirūpinimą keliančias medžiagas bus galima naudoti tik jas autorizavus tam tikram naudojimo būdui (XIV priedas); Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą rasite čia; Taip pat yra ribojamos daugelio medžiagų naudojimo sritys ar mastai (XVII priedas). Įvairių rūšių apribojimai taikomi medžiagoms, kurios yra patvarios, toksiškos, bioakumuliatyvios, ardančios endokrinę sistemą, galinčios sukelti vėžį arba genetinius pakitimus. 
CLP Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo
 
Pasaulinė suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (GHS) pagal Jungtinių Tautų (JT) kriterijus. Reglamentas nustato įpareigojimą įmonėms (importuotojoms bei gamintojoms) identifikuoti medžiagų chemines, fizikines, toksikologines ir eko-toksikologines savybes ir pačioms klasifikuoti turimas chemines medžiagas ir mišinius bei pranešti apie klasifikaciją Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA).
BVPD Europos Parlamento ir Tarybos bendroji vandens politikos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (naudojimą ir apsaugą).  Pateikiamas 45 prioritetinių ir prioritetinių pavojingų medžiagų ir medžiagų grupių sąrašas (atnaujintą sąrašą rasite direktyvos 2013/39/ES I priede); direktyva numato iki 2020 m. palaipsniui mažinti taršą prioritetinėmis medžiagomis ir nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimą, išleidimą, ir nuotekį į paviršinius vandenis. 2008/105/EB III priede taip pat pateikiamas galimų prioritetinių ar prioritetinių pavojingų medžiagų sąrašas. 
BVPD nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausi su cheminėmis medžiagomis susiję teisės aktai: aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. D1-236, dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo ir 2004 m. vasario 13 d. įsakymas Nr. D1-71, dėl vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos patvirtinimo.
JSPD Jūrų strategijos pagrindų direktyva 2008/56/EB Jūrų strategijos pagrindų direktyva nustato bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus. Reikalaujama, kad valstybės narės parengtų priemones, skirtas apsaugoti jūrų aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir atkurti ją ten, kur įmanoma, tausiai naudojant jūrų išteklius. Taip pasiekti ir (ar) išlaikyti gerą jūros aplinkos būklę iki 2020 m. 2 iš 11 kokybinių deskriptorių yra susiję su tarša (tarp jų ir pavojingomis cheminėmis medžiagomis).
JSPD nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausias su cheminėmis medžiagomis susijęs teisės aktas - aplinkos ministro 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. D1-500, dėl jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo.
WEEE Direktyva 2012/19/ES (nauja redakcija) dėl elektrinių ir elektroninių atliekų. (sena redakcija 2002/96/EB). Reikalauja tinkamo produkto dizaino, kad būtų vengiama pavojingų medžiagų naudojimo ir pavojingų atliekų susidarymo. 
RoHS Direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo. (Sena redakcija 2002/95/EB). Riboja kai kurių specifinių medžiagų naudojimą elektros ir elektroninėje įrangoje, t.y. švinas, gyvsidabris, kadmis, šešiavalentis chromas, polibrominti bifenilai (PBB), polibrominti difenilo eteriai (PBDE) ir kai kurie ftalatai.
Helsinkio konvencija ir BJVP Helsinkio konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos ir Baltijos jūros veiksmų planas  Veiksmų planas apima chemines medžiagas ir medžiagų grupes, kurios daro didelį poveikį Baltijos jūrai. Baltijos jūros tarša šiomis medžiagomis turi būti ženkliai sumažinta, o tai gali reikšti šių medžiagų naudojimo apribojimus. 
Stokholmo konvencija Stokholmo konvencija dėl patvarių organinių teršalų (POT)  Išvardinta 30 medžiagų ar medžiagų grupių, kurių gamyba ir naudojimas turi būti nutrauktas (22 medžiagų) arba ribojamas (2 medžiagos), arba imtasi priemonių netyčinei gamybai  sumažinti (6 medžiagos). 
TIPK Direktyva 2008/1/EB dėl integruotos taršos prevencijos ir kontrolės. TIPK po peržiūros įtrauktą į  naują 2010/75/ES - pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvą.

Reikalauja, kad pramonės įmonės įvertintų kai kurių teršalų išmetimus (II priedas) ir numato ribinių verčių išmetimams nustatymą. Nauja redakcija praplečia TIPK direktyvos apimtis.
TIPK ir PIT nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Įmonėms aktualiausias su cheminėmis medžiagomis susijęs teisės aktas - aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-528, dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo.